
Ar kada nors susimąstėte, kad sėdėjimas prie Excel lentelių gali baigtis greitųjų pagalba? Rodosi, kokie čia pavojai gresia dirbant šiltame biure, kai didžiausias fizinis iššūkis tėra sunkus kavos puodelis arba paskutinės minutės ataskaita, kurios VMI reikalauja dar vakar. Tačiau Lietuvos buhalteriai kasdien susiduria su nematomais priešais – netaisyklinga laikysena, nuolatiniu akių nuovargiu ir streso cunamiais. Šiuolaikinė darbo sauga biure dažnai atrodo kaip kažkas nereikšmingo, bet realybė smogia netikėtai. Kaip išgyventi finansų audito sezoną ir neprarasti sveikatos? Sprendimų yra: nuo ergonominių kėdžių iki griežtų pertraukų taisyklių, kurios padeda išsaugoti nugarą ir nervų sistemą.
Kai skaičiai liejasi akyse ir kasdienybė primena košmarą
Įsivaizduokite situaciją, kai Jonas, patyręs vyr. buhalteris iš Vilniaus, jau penktą valandą ryto bando suvesti PVM deklaracijas, o jo akys jau seniai neatskiria nuliukų nuo vienetų. Ergonomikos taisyklės biuruose dažnai lieka tik teorija, nes deadlines niekada nelaukia, o vadovai nori rezultatų dabar pat. Taigi, reali darbo sauga prasideda ne tada, kai inspektorius užsuka į svečius, o tada, kai patys nusprendžiame atsistoti nuo kėdės ir pajudėti. Kaip sako patyrę specialistai, sveikata yra didžiausias mūsų turtas, kurio neįmanoma įrašyti į jokį balansą ar pelno nuostolių ataskaitą. Jeigu nuolat ignoruosime paprasčiausius sveikatos apsaugos principus, galiausiai teks investuoti ne į naujus kompiuterius, o į vaistus bei masažuotojų paslaugas.
Ekranų šviesa ir mūsų nugaros drama
Nuolatinis žiūrėjimas į monitorių ir ilgos valandos sėdint statiška poza yra didžiausia šių dienų biuro darbuotojų rykštė. Lietuvos statistika rodo, kad sėdimas darbovietės pobūdis lemia milžinišką nugaros skausmų ir regėjimo silpnėjimo augimą tarp finansininkų. Tinkamai organizuota darbo sauga reikalauja pasirūpinti ne tik patogiu stalu, bet ir tinkamu apšvietimu bei specialiais ekrano filtrais. Kai ekranas pastatytas per žemai arba per aukštai, kaklo raumenys įsitempia taip stipriai, kad galvos skausmas tampa kasdieniu palydovu. Žmonės dažnai griebiasi stiprių vaistų nuo skausmo, vietoj to, kad tiesiog sureguliuotų kėdės aukštį arba įsigytų specialų stovą nešiojamajam kompiuteriui. Kartais užtenka vos kelių nedidelių pokyčių, kad savijauta biure pagerėtų iš esmės ir nereikėtų kentėti viso darbo dienos metu.
Streso lygis toks, kad norisi mesti viską ir išvykti į kaimą
Buhalterio darbas – tai nuolatinis buvimas tarp kūjo ir priekalo, kur vienoje pusėje yra griežti įstatymai, o kitoje – neretai panikuojantis verslo savininkas. Psichologinis mikroklimatas įstaigoje ir emocinė darbo sauga yra ne mažiau svarbūs už fizines apsaugos priemones, nes perdegimas biuruose jau tapo visuotine epidemija. Kai biudžeto planavimas susipina su nuolatiniais mokesčių pakeitimais, stresas pasiekia tokias ribas, kad rankos pradeda drebėti vos pamačius naują el. laišką iš Valstybinės mokesčių inspekcijos. Norint to išvengti, būtina mokytis brėžti ribas tarp darbo ir asmeninio gyvenimo, o ne temptis visus skaičiavimus net į savaitgalio išvykas. Kartais geriausia investicija į savo psichikos sveikatą yra paprastas gebėjimas pasakyti sau: šiandien jau gana, rytoj ir vėl bus nauja diena.
Ką sako įstatymai ir kodėl instruktažai neturi būti tik popieriniai
Valstybinė darbo inspekcija kasmet sulaukia tūkstančių skundų, tačiau dauguma biuro darbuotojų net nežino, kokias realias teises jie turi dėl savo darbo vietos įrengimo. Įvairios saugos instrukcijos dažnai pasirašomos paskubomis, net neperskaičius, kas ten parašyta, o tai yra didžiulė klaida, galinti kainuoti brangiai. Efektyvi darbo sauga reikalauja realaus darbdavio ir darbuotojo dialogo, o ne tik formalaus varnelės padėjimo elektroninėje sistemoje per kasmetinius mokymus. Kaip teigė viena žinoma darbo teisių ekspertė, „saugumas prasideda ten, kur baigiasi abejingumas ir prasideda sąmoningas rūpestis žmogumi“. Jei darbdavys taupo kokybiškai kėdei ar apšvietimui, jis tiesiogiai taupo darbuotojo sąskaita, kas galiausiai veda prie mažesnio produktyvumo ir didesnės darbuotojų kaitos.
Maži įpročiai, kurie keičia viską iš esmės
Nereikia būti dideliu sveikatingumo guru, kad įdiegtum kelias naudingas taisykles savo kasdienėje biuro rutinoje ir išvengtum didelių sveikatos problemų. Garsus ergonomikos specialistas Andrius yra pastebėjęs: „Žmogaus kūnas nėra sukurtas aštuonias valandas nejudėdamas sėdėti vienoje vietoje, todėl judesys yra vienintelis vaistas nuo biuro ligų.“ Štai kelios paprastos taisyklės, padėsiančios išlaikyti žvalumą:
- Kas valandą padarykite trumpą penkių minučių pertrauką pasivaikščiojimui po biurą.
- Atlikite paprastus akių pratimus žiūrėdami pro langą į tolimus objektus.
- Sureguliuokite kėdės atlošą taip, kad stuburas gautų natūralią atramą.
- Išgerkite pakankamai vandens kiekvieną dieną, kad išvengtumėte pasyvaus nuovargio. Šie maži žingsneliai reikalauja minimalių pastangų, bet duoda milžinišką grąžiną mūsų savijautai ir bendram darbingumui.
Finansų pasaulio užkulisių realybė ir ateities perspektyvos
Apibendrinant galima teigti, kad buhalterio profesija seniai nebėra tik sausas sėdėjimas užverstum popieriais kampe, o dinamiškas, didelės koncentracijos reikalaujantis darbas. Nuo to, kaip gebame pasirūpinti savimi ir savo aplinka, priklauso ne tik finansinių ataskaitų tikslumas, bet ir mūsų asmeninė laimė bei gyvenimo kokybė. Sveikatos apsauga biuruose Lietuvoje pamažu gerėja, vis daugiau įmonių supranta, kad pailsėjęs darbuotojas kuria didesnę vertę nei tas, kuris dirba perdegimo režimu. Svarbu nepamiršti, jog jokie viršvalandžiai neatsvers prarastos sveikatos, todėl pasirūpinti savimi privalome kiekvienas individualiai, o ne laukti ypatingų nurodymų iš viršaus.
Penki svarbiausi faktai apie šiuolaikinių biurų darbuotojų sveikatą
Sėdimas darbas biure statistiškai sutrumpina gyvenimo trukmę net tuo atveju, jei reguliariai sportuojate po darbo valandų, nes ilgalaikis nejudrumas neigiamai veikia kraujotaką. Lietuvos darbuotojai dažniausiai skundžiasi lėtiniais kaklo ir juosmens skausmais, kurie kyla dėl netinkamai sureguliuotų kėdžių ir kompiuterio ekranų padėties. Pagal Europos Sąjungos direktyvas, darbdavys privalo užtikrinti nemokamą regėjimo patikrinimą ir specialių akinių kompensavimą, jei darbuotojas kasdien daug dirba su kompiuteriu. Nuolatinis skubėjimas ir streso lygis finansų sektoriuje sukelia miego sutrikimus daugiau nei pusei biuro darbuotojų, kas tiesiogiai mažina jų darbo našumą. Tinkamos ergonominės priemonės ir reguliarios trumpos pertraukėlės gali sumažinti raumenų ir kaulų sistemos sutrikimų riziką net iki keturiasdešimties procentų.